- žiūponė
- 1 מiūpõnė sf. (2) K(ž.) žr. 1 žiuponas 1: Žiemoj tai moteriškės apsirėdė, kaip vadino, žiūpõnę iš šviesmėlynės gelumbės Cp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
žiuponė — 2 מiupõnė sf. (2) K.Būg, FrnW, NdŽ, žiūpõnė (2) KBII96, K, K.Būg, Rtr, NdŽ, KŽ 1. Lex37, Lpn103, Q193, H175, R, R147, MŽ, MŽ193, S.Dauk, D.Pošk, I, N, L kilminga moteris: Kad vyras, tai ponas, o poni – žiupõnė Tlž. Nepatiks tokiai žiupõnei… … Dictionary of the Lithuanian Language
žiuponas — 1 מiupõnas sm. (2) OZ67, FrnW, NdŽ, žiùponas (1) [K]; SD460, Sut, S.Dauk, N, L, žiūpõnas (2) [K], K.Būg, Rtr, KŽ žr. žiponas: 1. Žiupõnas – vata susiūta, su pamušalu, viršų deda, vyriškas – vyram iki kelių, moteriškas – žemiau kelių Ign.… … Dictionary of the Lithuanian Language
augyvė — sf. (1) K 1. motina: Augyvė skaudėjime tur pagimdyti vaikus BPII510. Kaip augyvė neužmiršt vaiko savo, teip ir eš tavęs neužmiršiu BPII227. Tėvui ir augyvei slūžyk Mž410. | prk.: Kiekvienas augalas ir gyvis čia kuria šviesų meną, – ir prieglobsty … Dictionary of the Lithuanian Language
lošti — 1 lõšti, ia ( ta K), ė ( o K), lošti Als, Krš 1. intr. Lex87, KII195, Kv žaisti, siausti, išdykauti, dūkti: Jaunas savo dienas glūpai gaišindami lošta K.Donel. Būrai, vaikais būdami, lošė aplink akmenį ir suaugę jį suplaišydino rš. 2. tr., intr … Dictionary of the Lithuanian Language
pasivažinėdinti — pasivažinėti: Aukštoji žiuponė, labai gražiam orui beesant, lauke pasivažinėdino LC1887,45. važinėdinti; pasivažinėdinti; suvažinėdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
pelendrūsis — pelendrū̃sis, ė smob. (2) 1. BŽ615 žr. pelenrūsis. 2. žr. 3 pelenis 1: Ji įėjo į vieną dvarą ir pasisamdė pas to dvaro žiuponę per pelendrū̃sę Sch124 … Dictionary of the Lithuanian Language
pečenka — ×pečenka (brus. пeчeнкa, l. pieczonka) sf. (1) J, K; SD247 kepsnys: Žiuponė neša dvi žąsų pečenkas į kakalį kepti Cp. Užmauju pečenką ant iešmo R82. Sutinku gaspadinę su gražia žąsienos pečenka BsPI112. Svočiutė pjaustė pečenką JV721. ^ Ilgą… … Dictionary of the Lithuanian Language
prastybė — sf. (1), prastỹbė (2) 1. N blogumas, menkavertiškumas: Darbo prastỹbė buvo regima KII44. Valgėm prastybėse: avies palūpis gaspadoriuo, o mums po puskramę Ggr. 2. sunkumas, bjaurumas: Ištižusi buvo diena, prastybė eiti Šts. Baisi prastybė ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
pristainus — ×pristainùs, ì (l. przystojny) adj. (4) [K]; Q658, N kuris gražios išvaizdos, stotingas; gerbiamas, įžymus: Pristaini žiuponė MŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
pristoka — sf. MŽ, N trūkumas, stoka: Juos greitai iš pristokos tos išgelbėjo, kadangi nekuri nobažna žiuponė 30.000 dolerių ant to padovanojo Ns1832,4 … Dictionary of the Lithuanian Language